// LT // Neseniai analizavau prancūzų sociologo Žano Bodrijaro „Simulakrai ir Simuliacijos“ traktatą. Supratus, kad mūsų kūno judėjimas yra šokio imitacija, iškilo svarbūs klausimai: ar šis reiškinys, gaunamas pasitelkus sukurtą konstrukciją, taip pat ją paverčia imitacija, ir ar galime patirti simuliakrą šokdami ant nestabilaus paviršiaus? Simuliakrai, kuriais remiasi Baudrillardas, yra kultūros ir medijų reikšmės ir simbolika, konstruojanti suvokiamą tikrovę, įgytą supratimą, kuriuo mūsų gyvenimas ir bendra egzistencija tampa įskaitomi (Baudrillard ir Glaser, 2020).
<...>
Todėl dabar dirbame ant medinio objekto, kurį sudaro Armino rankomis padarytas pagrindas bei sukonstruota plokštė, uždėta ant viršaus, gebanti išlaikyti bent du kūnus. Šiuo metu tiriame savo fizinį pajėgumą, ieškome pusiausvyros atstatymo būdų ir bandome suprasti, kokią įtaką tai daro mūsų kūnams. Ar mūsų judėjimą visuomet veiks išbalansuojančios jėgos? Ar laikui bėgant mes išmoksime kontroliuoti šią simuliaciją?
Pilna esė yra prisegta apačioje.
// EN //
Recently, I've been analyzing a treatise of Simulacra and Simulation by French sociologist Jean Baudrillard. When we put theory into our work, important questions emerged, after realizing our bodily movement to be a simulation of dance: does this phenomenon make the construction we have made a simulation, too, and if we can experience a simulacrum while dancing on an unstable surface. The simulacra that Baudrillard refers to are the significations and symbolism of culture and media that construct perceived reality, the acquired understanding by which our lives and shared existence are rendered legible (Baudrillard and Glaser, 2020).
<...>
Therefore, we are now working on a wooden object consisting of a base made by Arminas himself and a constructed panel placed on top, capable of supporting at least two bodies. We are currently researching our physical capacity, looking for ways to rebalance ourselves, as well as trying to understand what impact this state has on our bodies. Will our movement be affected by disbalancing forces? Or will we learn to control this simulation over time?
